Potomitan

Site de promotion des cultures et des langues créoles
Annou voyé kreyòl douvan douvan

KREYOLAD 1025

Tan masié

26.04.2024

Jid

Marie-Jo Perec

Marie-Jo Perec Atlanta 1996. Photo: sd_ukrm, Creative Commons

170 lanné

Dimanch sé tan gran penteng épi an kermes pawas Chelchè té ka fè pou 170 lanné legzistans-li. Tanbou Bò Kannal wouvé défilé an trantèn asosiasion. Apré sa moun té ni pou genyen pliziè babiol épi an lanmonné kod. Sa té ka fet tout lajounen épi laprémidi té ni animasion épi kontè, eslamè, Bèlè légliz épi an gwoup louwanj pou fèmen manifestasion-an.

Sézè1

Ni 16 lanné Neg Fondamantal-la té ka pété’y monté an filawo. Eben jan isi kontel manmay PPM alé anlè tonm-li pou di yonndé poézi’y Lajwayo. Mé sé pa koté Sen-Dèni an Frans tou adan mizé «Art et Histoire» éti yonndé poet ek mapipi pawol té sanblé pou chonjé nonm-lan. Yo fè an «Banquet poétique» épi éli ek asosiasion Lavil Sen-Dèni.

Jé zolenpik

Toupandan Mari-Jozé PEREC batjé adan an vwalié pou rivé Gwadloup. Pa koté istad Lariviè Salé magré chalè-a konmen tianmay té sanblé pou fè latilié alantou ispò avan Jé zolenpik ouvè an mwa’d juiyé a.

Labrim2

Tout dimanch labrim sab té ka kouvè tout Matinik. Tout loto plen épi lapousiè ek anlo moun ka soufè di laz sirtou ka pran bon fè. Mé asosiasion «Culture Egalité» ka di sé sirtou fanm ka pran plis fè épi zafè vakabonajri an transpò-a. Nou pa sav si sé pa pou sa an mè pa koté Kaz-Pilot anonsé i ka démisioné.

Es sé pou opozzé’y monté Dikos?

Antouléka i konté fè an konflérans mé pa pou i éli mé épi jounalis ké ni pou pozé’y kèsion. Toutan préfé-a pa ba lod-li, misié ké toujou mè.

Kivédi sa ka vini cho ba sé boug politik-la, sirtou sa ka fè démagoji tan masié ba yo

Jid

Not pou konprann

  1. Aimé Césaire: commémoration de la disparition du grand poète.
     
  2. Labrim: Une brume de sable couvre la Martinique.
     

*

Sommaire Kréyolad

 Viré monté